kernežis

kernẽžis, -ė smob. (2), kernė́žis (1) žr. kernezas: Užskurdę kernẽžiai (kernė́žiai) stovi apsisamanoję J. Kad ir kernẽžis, bet pagãli Jž. Koks tamstos šunelis kernežis, susitraukęs, lyg ligotas Šd. Merga kernẽžė Jž.